Pasaulį mes pažįstame liesdami, matydami, uosdami, ragaudami ir girdėdami. Visą šią informaciją gauname per sensorinę (jutiminę) sistemą. Be to, suvokti pasaulį mums padeda veikla ir judesiai. Daugumai vaikų, sensorinės integracijos išsivystymas yra įprasta vaikystės veikla. Motorinių žaidimų sugebėjimas yra natūralus procesas, tai – sugebėjimas atsakyti į ateinančius pojūčius adaptyviais būdais. Tačiau kai kuriems vaikams sensorinė integracija nėra pakankamai efektyvi. Tuomet sensorinės integracijos procesas yra sutrikęs.

Esant sensorinio apdorojimo sunkumams, klaidingai yra suprantama kasdienė sensorinė informacija. Žmonės yra lengvai išvedami iš pusiausvyros, susijaudina. Jie gali perdėtai siekti arba vengti tam tikrų sensorinių potyrių.

Sensorinės sistemos pagrindą sudaro: taktilinė arba lytėjimo, vestibuliarinė ir proprioceptinė sistemos. Sensorinė integracija atsižvelgia į sunkumus esant vienoje arba keliose iš šių sistemų ir siekia padėti išmokti reguliuoti elgesį patiems per gausias sensorines veiklas, taip pat ugdomas budrumo suvokimas, skatinamas savarankiškumas.

12 siūlymų, kaip padėti vaikui, turinčiam sensorinių sutrikimų:

1. Taktilinės sistemos lavinimui: įvairių paviršių pavyzdžiai išdėstyti ant sienų ir ant grindų, kad vaikas galėtų liesti juos rankomis ir vaikščioti per juos basomis kojomis.

 Daugiau priemonių rasite čia

2. Vestibuliarinės sistemos lavinimui: taikyti aktyvią tikslingą veiklą, pagal tam tikrą struktūruotos dienotvarkės grafiką – aktyvūs žaidimai, batutas, supynės, hamakas, virvelinės kopėčios, kamuoliai, riedantys tuneliai, kūgiai, pusiausvyros platformos.

Daugiau priemonių rasite čia

3. Proprioceptinės sistemos lavinimui: tinka aktyvus žaidimai kurių metu nešiojami įvairių svorių kamuoliai; žaidimai su guma, minkšta ar tampria mase; nepastumiamų ir nepatraukiamų daiktų stūmimas ir traukimas; medžiaginiai tuneliai, pasunkintos antklodės, liemenės, antkakliai.

      Daugiau priemonių rasite čia

4. Įrengti individualią darbo kėdutę – individualioms užduotims, lavinančioms dėmesį, atlikti (užduotis nukreiptos į smulkiosios motorikos lavinimą, judesių gradacijos mokymą).

  Daugiau priemonių rasite čia

5. Judesių gradacijos mokymas: piešimas (kuo įvairesnėmis priemonėmis), tapymas pirštais, karpymas, lipdymas, kiekvienos užduoties metu akcentuoti – suvokti paspaudimo jėgą, tekstūrą; mokintis kontroliuoti savo jėgą, derinant su užduotimis kasdieninėje veikloje (valgant sriubą, nešant sunkų daiktą ir kiti veiksmai).

 Daugiau priemonių rasite čia

6. Smulkiosios motorikos lavinimas: konstrukciniai žaidimai, dėlionės, smulkių detalių dėliojimas į dėžutes – akcentuojant judesių tikslumą, akies – rankos koordinaciją, abiejų rankų tarpusavio koordinaciją.

  Daugiau priemonių rasite čia

7. Klausos lavinimas, pasirinktais muzikos instrumentais pagal vaiko pomėgius (metalofonas, būgneliai, barškučiai, varpeliai). Atliekant veiklas kambaryje įjungti ritmingą, vos girdimą muziką, skatinti atkartoti grojamą ritmą, bandyti niūniuoti melodiją, kartoti dainelių žodžius.

 Daugiau priemonių rasite čia

8. Stimuliuoti regą – duoti žiūrėti pro įvairių spalvų stiklų akinius, pradedant nuo mažiau dirginančios spalvos, pvz., rudos ir pereinant prie ryškesnių spalvų, tokių kaip geltona, oranžinė. Įvairūs šviečiantys žaislai, kamuoliai.

 Daugiau priemonių rasite čia

9. Plėsti maisto racioną, skatinant tyrinėti naujų produktų skonius žaidimo forma – „naujas skonis“

  Daugiau priemonių rasite čia

10. Stimuliuoti uoslę įvairių kvapų pavyzdžiais (žaisti žaidimą kvapų loto, asocijuoti, bandyti mokyti kvapų pagalba)

  Daugiau priemonių rasite čia

11. Palaipsniui skatinti savarankiškumą įvairiuose buitinėse situacijose (mokinti savarankiškai rengtis, valgyti, praustis, padėti susitvarkyti namų aplinką.

12. Pažintinių įgūdžių lavinimas supažindinant su artimąja aplinka, buitimi, rodyti įvairias manipuliacijas, tarti įvairius garsus, skatinti reikšti teigiamas/neigiamas emocijas.

 Daugiau priemonių rasite čia

Pritaikius vaikui tinkamą sensorinį stimuliavimą, mažėja vaiko sensorinis gynybiškumas, vaikas tampa ramesniu, daugiau sukaupia dėmesį, gerėja jo elgesys, tarpusavio santykiai šeimoje.